Vieta, kur sąvoka chaosas yra kasdienybė arba barakai

Bendrabutis - gyvenamasis pastatas, kuriame dalijamasi tam tikromis bendromis patalpomis (tokiomis kaip virtuvė, vonia, tualetas ir kt.). Tokia yra teorinė barako sąvoka. Toliau šiuose istorijuose aš naudosiu širdžiai mielą barako trumpinį. Vis dėlto, juk būtent taip, net daktaro laipsnį turintys asmenys, vadina studentų bendrabučius. Šią sąvoką papildyti reiktų šiais žodžiais: taip pat ir vieta, kuria dalinasi įvairiausi Lietuvos studentai, kurie atvyksta su keisčiausiais įpročiais bei tradicijomis. Vieta, kurioje patirsi keisčiausiu nuotykių ir išmoksi daiktus taisyti su lipnia juosta ir tik su 5 eurais kišenėje.

Metai iš metų aplink barakus viniojasi mitai ir legendos, kurios prasideda nuo žmonių, kurie prekiauja vakarėlių skystaisias rekvizitais, iki Igorio Kofo kažkada jaunystėje arklio įvedimo į SEPTINTĄ bendrabučio aukštą. Legenda apie Niujorko bedrabučiuose pagerintą rekordą kaip kažkas septyniese vienu metu sugebėjo praeiti pro besisukančius vartelius (be to mėginau ir aš, tryse vos pralindome). Galėčiau tęsti ir tęsti, bet šiandien papasakosiu tik keletą nutikimų iš nesibaigiančio barako epo.

Istorija #1 arba Kalėdų eglutė vos nekainavo bilieto į vieną pusę IŠ barako

Kalėdos, tas metas, kai savo mažąjį kambarėlį nori pasipuošti kuo kalėdiškiau ir bent trumpam įsivaizduoti, kad žiemos pirmoje pusėje egzistuoja ne tik  sesija, bet ir Jėzaus Kristaus gimtadienis. Kartais taip persistengiame, kad kambarlėis taptų bent truputį labiau panašus į gimtinės namus, jog užmirštame gerbiamąją apsaugą ir adminus. Ši istorija įvyko dviems vaikinukams. Prieš Kalėdas pasakotojas su savo kambarioku sigalvojo, kad gera mintis būtų turėti tikrą eglutę iš miško. Nuvyke į Naujosios Vilnios miškus, jaunieji medkiričiai išsirinko pačią gražiausią spygliuotoją. Sunkiai užnešią į kambarį eglutę, jie pamatė, jog ši yra žymiai per didelė kukliam barako  kambarėliui. Vaikinai pagalvojo, kad gali šia gražuole ne tik patys pasidžiaugti, bet ir pradžiuginti aplinkinius. Pilni gerų užmojų, jie eglutę prikabino prie balkono turėklų. Aštuntame aukšte. Ir papuošė. Taip sau eglutė ir būtų kabėjusi iki Trijų Karalių, bet pastebėjo ją barako valdžia. Na viskas vyko turbūt kaip ir įsivaizduojate, grasinimas iškraustyti iš bendrabučio ir žinoma eglutės nupuošimas anksčiau laiko. Taip ir baigėsi smagi kalėdotojų istorija, vis dėlto prisimena jie ją kaip linksmą istoriją.

Istorija # 2 Ir pas Čiurlionį bendrabutyje stebuklai vyksta....

Nors studentų meka yra Saulėtekis, o ypač mielieji Niujorko barakai , netikėtumai ir įvairūs kuriozai vyksta taip vadinamose čiurlionkės bendrabučiuose. Toje vietovėje susitelke mediciną ir gamtos mokslus kertantys studentai, kurie apdovanoti puikia vieta Naujamiestyje, visai čia pat prie Gedimino prospekto. Savo išgyvenimais pasidalino viena mergina.

Pirmas pasakojimas arba maistas tai studeto turtas

Ką daryti, kai esi alkanas lyg vilkas, o stipendija šildys kišenę tik kitą savaitę? Eisi pas kaimynų, draugų, o gal vis dėlto skolinsėsi pinigų iš kurso seniūno? Ne, alkanas studentas imsis maisto pasisavinimo. Saulėtekyje teko nekarta girdėti kaip žmonės vogia maistą, štai vieną kartą iš puodo dingo visa višta, per 3 min. Istorijos pasakotojos sesę aplankė būtent toks alkanas studentas. Nukentėjusioji nusprendusi save palepinti pašovė kepti pyragą. Nieko blogo nenumanydama mergina grįžo į savo kambarį. Nusprendusi patikrinti kaip jos konditeriniam patiekalui sekasi, nužingsniavo į virtuvę, o orkaitėje jos pusžalio pyrago nė kvapo. Nukentėjusioji prašo tik vieno, jei vagis skaito šią istoriją, tegu gražina skardą, kuriame buvo pyragas.

Antrasis pasakojimas arba piktieji apsaugos darbuotojai

Nepaslaptis, kad būtent šie barakai išsiskiria tuo, jog turi apsaugos darbuotojus, kurie uoliai dieną naktį palaiko tvarką bendrabučiuose. Vienos studentės vaikinas dirbo apsaugos darbuotoju, tad darbe būdavo su uniforma. Savo gimtadienio dieną grįžo anksčiau ir jo kambariokai bei draugai surengė mažą vakarėlį, žinoma, juk vakarėliai barake  negalimi.  Grįžęs, jubilietas net nepersirengė ir  liko su apsaugos uniforma. Budrieji apsaugos darbuotojai užklupo netikėtai ir jau piktai kesinosi sunaikinti gimtadienio dvasę, kai gimtadienio kaltininkas išniro su visa apsaugos uniforma ir sako:

-          Viskas ramu, aš jau čia, dabar tvarkau reikalus.

Apsauginis patikėjo ir išejo, o vakarėlis tęsėsi toliau.

Trečiasis pasakojimas arba labai trumpa istorija su moralu

Čiurlionio barakų ramybė apsvaigino vieno kambario mergaites. Jos niekada nerakindavo durų. Laikui bėgat kaimynai tai pastebėjo ir susitarė pamokyti merginas. Vieną dieną, kai jos išėjo iš kambario ir eilinį kartą neužrakino durų, kaimynai nusprendė pažaisti kambario dizaineriusi ir perstumdė visus baldus. [čia įterpti vietą moralui] užsirakinkit duris, nes studentai lengvai išprotėje sutvėrimai.

Apie Čiurlionio barakus čia ir pabaigsiu, nors dar daugelį istorijų išgirdau apie skyles sienoje tarp kambarių, apie apsaugos pravardžių kilmę ir t.t., bet grįžkime prie Niujorko.

Istorija #3 arba Niujorko nusikalstamojo pasaulio legendų išpažintis

Tą dieną, kai pradėjau ieškoti žmonių su geriausiomis istorijomis iš barako  gyvenimo tikėjausi daug, bet nesitikėjau,jog išgirsiu išpažinį apie legendinių Saulėtekio pokštų kūrėjus. Jie papasakojo man daug, bet čia aprašysiu vieną įsimintiniausią istoriją. Istoriją apie studentus, kurie sugebėjo sustabdyti liftus.

Taigi, barake keitė liftus, na ir vieną iš dviejų paleido, juk žmonėms šešioliktame aukšte reikia  ka-kažkaip su pirkiniais užsikabaroti. Kadangi vyko remontai, tai lifto viduje padarė rėmą iš faneros. Tai lyg grindys ir sienos būtų medinės, uždengė lifto sienas ir grindis. Žinoma, kur buvo lifto valdymas, ten buvo išpjauta skylė. Na žinoma jie sugalvojo, kad visai faina būtų pakrikštyti naująjį liftą! Pradžioje tiesiog pylė už rėmo įvairų mėšlą – senus marinuotus agurkėlius, perrūgusiąs uogienes, sugyžusį pieną ir pan. Slisdavo tik kvapas ir niekas nesuprasdavo iš kur. Po šios įžangos lifo krikštas perėjo į kitą etapą. Kasdien iš plytinės IKI jie pirkdavo kefyrus ir rūgpienius, kuriuos pildavo į tą pačią skylę. Kartais pasakotojo draugas tiesiog nusišlapindavo. Galiausiai jiems tai ėmė ir atsibodo. Nuo tos akimirkos krikštas jau perėjo į trečią lygį. Iš pradžių jie tepė mygtukus kečiupu, kefyru, vėliau batų tepalu ir netgi lipalu. Po šio etapo prasidėjo jų medžioklį, nes visus galutinai užkniso. Bet dėja niekas jų per pirmus tris etapus nepastebėjo. Tada paleido antrąjį liftą, bet jau be medinio rėmo(matyt nusprendė, kad taip geriau, niekas nieko nebepils po jo). Bet vaikinams tada viskas tapo dar paprasčiau. Jie kasdien palikdavo ten po dovaną ir kažką ištaškydavo ant sienų. Pirmame aukšte administratoriai pradėjo kabinėti lapus su baudžiamuoju kodeksu, bet vaikinai tęsė toliau. Vieną dieną net sugadino stiklelį, kuris rodė aukšto numerį, tada atsivėrė skylė. Kitą dieną, jie į tą skylę pripylė vandens ir liftas pradėjo cypti, sustojo jų aukšte. Tada vaikinai išsigando, juk bus administratoriams lengviau juos rasti, bet vakare vėl įsijungė liftas. Taip jie liftui ir dovanojo sugedusį maistą. Kol administratorius neišjungė lifto porai savaičių ir žmonės į šešioliktą aukštą lipo laiptais. Tad tokia istorija kaip studentai išjungė liftą

 Laukta epo pabaiga

Visas „Bursų kiemas“ nesutalpintų istorijų, kurias aš išgirdau, bet žinai, kad jos keliaus iš lūpų į lūpas jaunesnioms kartoms. Turbūt smagiausias laikas ir yra būti studentu bei gyventi barake, juk vis dėlto, jeigu sugebėsi išgyventi šią vietą, gyvenimas nuo tos akimirkos bus lengvas, nes viską kas baisiausia jau išgyvenai.